- stervina
- ×stervinà sf. (3b) 1. žr. stervena 1: Pula kaip varna ant stervinõs NmŽ. | prk.: Davė tokios stervinõs (senos, kietos mėsos), kad gali įsikandęs galvą į sieną duoti Lkv. 2. scom. žr. sterva 2: Kai stervina ir dribsos lig pietų – kelkis! Vvr. 3. scom. žr. sterva 3: Ta Morta, stervina, prisiplakė pri Kazimiero Kal.
Dictionary of the Lithuanian Language.